Kiekvienas kūnas, kurio temperatura yra aukštesnė už absoliutų nulį, spinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Nuo paviršiaus temperaturos priklauso spinduliavimo intensyvumas: kuo aukštesnė temperatūra, tuo spinduliavimas intensyvesnis, ir atvirkšciai. Žmogus „plika” akimi to nepamatytų, tačiau yra prietaisai, kaip termovizoriai, kurie atvaizduoja infraraudonuosius spindulius ir sukuria matomą vaizdą.
Termovizoriai padeda pamatyti vietas, pro kur atkeliauja šaltis, ir iškeliauja šiluma. Termovizorius taip pat gali parodyti temeratūrų skirtumus, kur ji yra žemesnė ir kur galima „rasos taško” pavojus.
Termovizinius tyrimus geriausia atlikti esant dideliams lauko ir vidaus temperatūrų skirtumui. Tokiu metu konkrečiai nustatoma, kokios pastato vietos yra blogiausiai apšiltintos, t.y., per kurias pastato vietas
prarandama daugiausia šilumos. O atlikus papildomus šiltinimo darbus, galima pakartoti termoviziją ir įsitikinti atliktų darbų kokybe.